Kuo tapti užaugus? (papildyta)

Tikriausiai daugelis vaikų, mokinių ir net jų tėvai galvoja kuo jie bus užaugę, kuo bus jų vaikai?

Dabar pasirinkimas begalinis, bet reikia ir žiūrėti kas tau tinka ir patinka.

Daugelį vaikų tėvai verčia pasirinkti tam tikrą profesiją, nes gal būt jie norėjo užaugę tuo tapti arba jau yra. Bet  jeigu vaikas nenori, jo nereikia versti. Nes gali būti, kad jis ta profesija net nesinaudos. Tegul būna jo pasirinkimo laisvė.

Kaip pasirinkti kuo būti? Rinkis pagal kelis faktus:

·         Tavo mėgstamiausia profesija.

·         Koks dalykas tau labiausiai sekasi?

·         Ar užaugus galėsi iš to pragyventi?

Nebūkit tėvų išlaikytiniai, reikia patiems duonos užsidirbti!

Šiuo metu šalies darbo rinkoje paklausios yra kelios specialybės. Didžiausias galimybes įsidarbinti  turi pardavimo vadybininkas, buhalteris ar finansininkas, transporto vadybininkas, kompiuterijos specialistas, elektroninės įrangos technikas, gydytojas ar bendrosios praktikos slaugytojas.
Jei aukštojo išsilavinimo neturi, lengviausia bus įsidarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, siuvėju, betonuotoju, ekskavatoriaus mašinistu, automobilių šaltkalviu, suvirintoju ar mėsininku.

Vidutines galimybes įsidarbinti turi administratorius, draudimo agentas, logistikos specialistas, elektros ar statybos inžinierius, siuvimo, maisto produktų ir gėrimų ar medienos apdirbimo technologas, geodezininkas, bendrojo ugdymo mokytojas ar apskaitininkas.
Iš darbininkų – vidutines galimybes įsidarbinti turi pardavėjas, apsaugos darbuotojas, barmenas pardavėjas, konditeris, apdailininkas, mūrininkas, stogdengys, santechnikas, elektrikas, automobilinio ir elektrinio krautuvo vairuotojas, traktorininkas, medienos apdirbimo staklininkas ar šaltkalvis (remontininkas).

 Baigusiųjų universitetus ir kolegijas mažiausias galimybes įsidarbinti turi socialiniai pedagogai ir socialiniai darbuotojai, ekonomistai, turizmo vadybininkai, aplinkos apsaugos inžinieriai, miškininkai, psichologai, pradinio ugdymo ar ikimokyklinio ugdymo mokytojai.
Mažiausiai perspektyvios darbininkiškos specialybės yra šios: gėlių pardavėjų, floristų, stalių, degalinės operatorių, verpėjų, audėjų, kirpėjų, manikiūrininkų ar kosmetologų.

Ši statistika rodo, kad ruošdamiesi rinktis mokomuosius dalykus, egzaminus ir pagaliau – studijas, turime atsakingai galvoti apie savo ateitį ir nenuskriausti savęs, pasirinkdami  neperspektyvią specialybę. Nebent ją labai mėgstame – tada gal ir verta rizikuoti, nes geras, savo darbą mylintis specialistas – visada paklausus.