Apkalbos

Tikriausiai kiekvieną yra nors kaltą apkalbėję. Ar mokykloje, ar kieme, o gal net ir namuose...

 Yra pasakę negražių žodžių, o tu bijodavai kam tos tai pasakyti, jauteisi vienišas, tarsi su visais susipykęs. Vienam nepatikdavo tavo plaukai, kitam dantys ir veidas. O kitiems tavo drabužiai, jeigu apsirengdavai prastesniais drabužiais galvodavo, kad neturi pinigų... Esate kiekvienas girdėjęs kad ant jūsų `varo` :

-Tu esi baidyklė, kaip išvis su tamsimi kalasi...

Ir panašiai.

Kiti  buvo truputį stambesni už mus ir vadino juos storuliais, negražiais.

Turėjo neįprastos spalvos plaukus ir vadino juos `ryžais`... O patys nepagalvodavo kaip jaustųsi jie apkalbėtojo vietoje.

Tikriausiai ne kartą esi dėl to verkęs, o tas kuris tave apkalbėjo tuo mėgavosi. Bet žinai, nesuteik jam pasimėgavimo, tegul jis jaučiasi žemesnis už tave... :

Jeigu jis pasakys tau negražių žodžių tu tiesiog eik šalin, ir praleisk tai pro ausis.

Jeigu jis tave apkalbės tu nesakyk ant jo nieko. Pamažu jam nusibos tai daryti, o kai užaugęs tu būsi protingesnis už jį, jis gailėsis dėl to ką padarė vaikystėje.

Tai pat kiekvieną yra ne tik apkalbėję, bet ir pastūmę ar koją pakišę. O tu jam trenkdavai atgal arba nubėgdavai kam nors pasiskūsti, o tas mušeika mėgaudavosi iš to.

Kai kitą kartą jis tau ką nors padarys, tu nusišluostyk ašaras ir tiesiog nueik. Jam pabos, o negana to, pasakyk apie tai savo ir jo tėvams.